www.registracija.ltVšĮ "Gyvūnų registravimo centras" - Gyvūnų registravimas ir identifikavimas




» Apie GRC» Informacija gyventojams» Tarptautinis bendradarbiavimas» Klausimai - atsakymai» Vieša paieška» Dingę ir rasti gyvūnai» Statistika» Naujienos» Kontaktinė informacija

Sistemos vartotojams

Prisijungimo vardas:

Slaptažodis:


European Pet NetworkPaaukokite beglobiams gyvunamsNoriu keliauti

Gyvūnų auginimo ir laikymo taisyklės Klaipėdos mieste

KLAIPĖDOS MIESTO SAVIVALDYBĖS TARYBA



SPRENDIMAS

DĖL GYVŪNŲ AUGINIMO IR LAIKYMO KLAIPĖDOS MIESTE TAISYKLIŲ NAUJOS REDAKCIJOS PATVIRTINIMO


2004 m. lapkričio 25 d. Nr.1-408

Klaipėda


Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (Žin., 1994, Nr. 55-1049; 2000,Nr.91-2832; 2003, Nr.17-704; 2003, Nr.28-1124; 2003, Nr. 73-3357;2003, Nr. 104-4636) 17 str. 33 punktu, Lietuvos Respublikos gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymu (Žin.,1997,Nr.108-2728), Klaipėdos miesto savivaldybės taryba n u s pr e n d ž i a:

1. Pakeistiir papildyti Gyvūnų auginimo ir laikymo Klaipėdos mieste taisykles, patvirtintas Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2002 m. gegužės 23 d. sprendimu Nr.117 ,,Dėl gyvūnų auginimo ir laikymo Klaipėdos mieste taisyklių patvirtinimo“ (nauja redakcija pridedama).

2. Nustatyti, kad sprendimas įsigalioja nuo 2004 m. gruodžio 1 d.



Meras Rimantas Taraškevičius



PATVIRTINTA Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos

2004 m. lapkričio 25 d.

sprendimu Nr. 1-408

GYVŪNŲ AUGINIMO IR LAIKYMO KLAIPĖDOS MIESTE

TAISYKLĖS


I. TAIKYMO SRITIS IR BENDROSIOS NUOSTATOS


1. Gyvūnų auginimo ir laikymo Klaipėdos mieste taisyklės (toliau – taisyklės) galioja tik Klaipėdos mieste ir jas privalo vykdyti visi fiziniai bei juridiniai asmenys. Taisyklėse numatyti naminių, laukinių, ūkinės paskirties, dekoratyvinių, laboratorinių (eksperimentinių) gyvūnų laikymo ir priežiūros, higienos bei sanitarijos, beglobių (benamių) gyvūnų gaudymo ir karantino reikalavimai. Nustatyta naminių gyvūnų registravimo, apskaitos, mokesčių už paslaugas, gyvūnų vežimo tvarka bei atsakomybė už netinkamą jų priežiūrą. Taisyklės gali būti papildomos ir keičiamos, atsižvelgiant į konkrečius miesto poreikius, tarnybų, susietų su gyvūnų priežiūra, struktūra, veikla bei kitus specifinius klausimus.

2. Gyvūnų laikymo taisyklės parengtos pagal šiuos šalyje galiojančius norminius aktus:

2.1. Lietuvos respublikos 1997 m. lapkričio 6 d. gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymą Nr. VIII-500;

2.2. Lietuvos Respublikos valstybinės veterinarijos tarnybos direktoriaus 1999-06-21 įsakymą Nr. 4-165 „Dėl gyvūnų vežimo taisyklių“;

2.3. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2001-11-12 įsakymą Nr. 390/498 „Dėl gyvulių registravimo ir identifikavimo tvarkos“;

2.4. Lietuvos respublikos susisiekimo ministro 1997-04-15 įsakymą Nr. 130 ,,Dėl leidimų vežti keleivius reguliaraus susisiekimo kelių transporto maršrutais išdavimo ir naudojimo taisyklių ir keleivių vežimo lengvaisiais automobiliais taksi taisyklių patvirtinimo“.


II. TERMINAI IR APIBRĖŽIMAI


3. Gyvūno savininkas - kiekvienas fizinis (sulaukęs 16 metų) ar juridinis asmuo, kuris nuolat ar laikinai augina gyvūną.

4. Savininko valda - jo gyvenamasis ir juridiškai įteisintas žemės plotas (kiemas, sodas, daržas, ariama žemė, pievos, miškas, vandens telkiniai ir kt.).

5. Uždara savininko valda - jo gyvenamosios ar ūkinės paskirties patalpos bei aptvertas žemės plotas, taip pat ne mažiau kaip1,5 m aukščio vieliniu tinklu, mūro, lentų tvora ir kt. aptvertas žemės plotas, iš kurio valdos negali prasiskverbti gyvūnas.

6. Atvira savininko valda – neaptverta savininko žemės valda.

7. Gyvenamasis namas – gyventi pritaikytas pastatas, kuriame daugiau kaip pusė naudingojo ploto yra gyvenamosios patalpos.

8. Daugiabutis namas – trijų ir daugiau butų gyvenamasis namas. Daugiabučiame name gali būti ir negyvenamųjų patalpų – prekybos, administracinės, viešojo maitinimo ir kitos.

9. Patalpos – gyvenamosios patalpos (butai) ir negyvenamosios patalpos, esančios daugiabučiame name ir nustatyta tvarka įregistruotos Nekilnojamojo turto registre.

10. Butas – daugiabučio namo dalis iš vieno ar kelių gyvenamųjų kambarių, aitvarų konstrukcijomis atskirta nuo bendrojo naudojimo patalpų, kitų butų ar negyvenamųjų patalpų.

11. Bendro naudojimo patalpos – daugiabučio namo laiptinės, holai, koridoriai, palėpės, sandėliai, rūsiai, pusrūsiai ir kt. patalpos, jei nuosavybės teise nepriklauso atskiriems patalpų savininkams ar tretiesiems asmenims.

12. Voljeras – aptverta vieta gyvūnams laikyti, užtikrinanti jų izoliavimą.

13. Gyvūnai - visų rūšių laukiniai gyvūnai, taip pat gyvūnai, kurių laikymu rūpinasi žmogus.

14. Laukiniai gyvūnai - nuolat laisvėje gyvenantys gyvūnai.

15. Sarginiai šunys – šunys, kurie laikomi objektų apsaugai.

16. Dekoratyviniai gyvūnai – visi prijaukinti gyvūnai (domestikuoti ) ar jaukinami gyvūnai, laikomi tenkinti žmonių estetinius, auklėjimo ir mokymo poreikius. Šiai kategorijai priskirtini ir laukiniai gyvūnai, laikomi zoologijos soduose, akvariumuose, terariumuose, okeanariumuose ir gamtininkų stotyse.

17. Laboratoriniai (eksperimentiniai) gyvūnai – visi gyvūnai, specialiai auginami arba atrinkti laboratoriniams tyrimams ar eksperimentams.

18. Naminiai gyvūnai - visi istoriškai prijaukinti (domestikuoti) gyvūnai.

19. Ūkinės paskirties gyvūnai - visi gyvūnai, laikomi ir veisiami maistui, kailiams, vaistams ir kitai produkcijai gauti, darbo ir kitiems tikslams.

20. Benamiai gyvūnai - naminiai ar buvę prijaukinti laukiniai gyvūnai, netekę ryšio su savininkais.

21. Beglobiai gyvūnai – be savininko priežiūros palikti gyvūnai.

22. Pavojingi gyvūnai - gyvūnai, kurie dėl biologinių savybių nuolat kelia pavojų žmonių ar gyvūnų sveikatai ar gyvybei.

23. Agresyvūs šunys – kovoms išvestų veislių šunys bei jų mišrūnai, Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos specialiu sąrašu nustatytų veislių šunys bei jų mišrūnai.

24. Žmogaus elgesys su gyvūnais – tiesioginiai ir netiesioginiai žmonių veiksmai, kurie gali būti naudingi, nekenksmingi arba kenksmingi gyvūnui.

25. Kenksmingas elgesys su gyvūnais – gyvūno mušimas, tyčinis žalojimas, spardymas, užmušimas kankinant, erzinimas, gąsdinimas ar kitoks streso sukėlimas, vertimas pernelyg ilgai dirbti, pjudymas, peštynių organizavimas, veterinarinės pagalbos susirgusiam ar susižeidusiam gyvūnui nesuteikimas, transportavimas ar laikymas tai rūšiai nepalankiomis sąlygomis, operavimas nenuskausminus, zoofiliniai ir sadistiniai veiksmai, taip pat gyvūno savininko leidimas atlikti tiesiogiai kenksmingus gyvūnui veiksmus.

26. Naudingas ir nekenksmingas elgesys su gyvūnais (gyvūnų globa) – žmogaus veikla, kuri tiesiogiai teigiamai veikia gyvūnų fizinę ir emocinę būseną arba nesukelia jokių neigiamų pasekmių.

27.Gyvūnų vedimas – trumpalaikis vedimas išvienos vietos į kitą.

28.Gyvūnų vedžiojimas – ilgalaikis buvimas,vaikščiojimas apibrėžtoje teritorijoje.

29.Identifikavimas – laikomų gyvūnų žymėjimasišoriniu žymėjimo žymekliu ar implantu –mikroschema.

30. Registratorius –organizacija, turinti savivaldybės suteiktą teisęvykdyti gyvūnų registraciją Klaipėdos mieste,arba savivaldybės įgaliotas fizinis ar juridinis asmuo,atsakingas už taisyklingą gyvūno įregistravimąir leidimų išdavimą.

31.Gyvenamojo fondo administratoriai - fiziniai ir juridiniai asmenys,administruojantys gyvenamąjį fondą (seniūnijos,uždaros akcinės bendrovės, administruojančiosgyvenamuosius namus, individualių bei daugiabučiųgyvenamųjų namų bendrijos).

32. Administravimas –administratoriaus arba bendrijos pirmininko atliekami visi veiksmai,būtini bendrojo naudojimo objektams valdyti, prižiūrėtiar kitaip tvarkyti.


II. DRAUDŽIAMI VEIKSMAI


33. Šios taisyklėsdraudžia:

33.1. padaryti gyvūnąbenamiu;

33.2. bepateisinamos priežasties sužeisti, gąsdinti arnumarinti gyvūną;

33.3.numarinti gyvūną skandinant, smaugiant, nušaunant,užkasant, naudoti metodus ar vaistus, kurių pasekmėsnegali būti kontroliuojamos;

33.4.treniruojantis naudoti gyvūnus kaip taikinius;

33.5.organizuoti gyvūnų kovas ar kovas su gyvūnais;

33.6.mokyti ir dresuoti gyvūnus nuolat juos baudžiant;

33.7.gyvūną, kurio egzistavimas priklauso nuo žmogausrūpinimosi, palikti be priežiūros;

33.8.laikyti netinkamomis tai gyvūno rūšiai sąlygomis,laikyti daugiau gyvūnų nei numatyta pastato, tvarto,voljero ar aptvaro teritorijos projekte;

33.9. laikyti bute daugiau neivieną suaugusį šunį ir vieną katęarba du šunis, arba dvi kates ir šuniukų arbakačiukų vadas iki keturių mėnesių;

33.10. laikyti šunis irkates bendrabučiuose (išskyrus tuos, kurie yra be bendrųvirtuvių, arba jų vidaus taisyklės nenumato kitaip).

33.11. nesirūpinti gyvūnosveikata, nesuteikti susirgusiam veterinarinės pagalbos, laikytibe maisto, vandens, kankinti;

33.12. naudoti benamius (beglobius)gyvūnus tyrimo ir mokymo tikslams, naikinti juos nesilaikantšiose taisyklėse numatytų reikalavimų;

33.13. naudoti natūraliasgyvūnų galimybes stimuliuojančias medžiagas,išskyrus tas, kurių naudojimą reglamentuoja LietuvosRespublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija;

33.14. naudoti šunis, katesmaistui;

33.15.naudoti gyvūnų priežiūrai smėlį išvaikų žaidimo aikštelių smėlio dėžių,pilti į jas gyvūnų užterštą smėlį,vedžioti gyvūnus po vaikų smėlio dėžes;

33.16. leisti gyvūnamsbėgioti masinio žmonių susibūrimo vietose,mokyklų, sveikatos apsaugos įstaigų, vaikųlopšelių-darželių teritorijose, sporto ir vaikųžaidimo aikštelėse, parkuose ir skveruose (išskyrustuos, kuriuose įrengtos vedžiojimo aikštelės,arba įstaigos vadovui leidus) bei vietose, pažymėtoseženklu su užrašu “Šunis vedžiotidraudžiama“ (apvalus 25 cm skersmens skritulys, kuriomėlyname fone pavaizduotas baltas šuns siluetas, suįstriža raudona linija iš kairės ženkloviršutinės dalies žemyn į ženklo dešinędalį).

33.17.vežti liftu kartu gyvūnus, jei tam prieštaraujalifte esantys žmonės;

33.18.laikyti gyvūnus parduotuvėse, turgavietėse, mėsosgaminių, kulinarijos cechuose, viešojo maitinimoįstaigose, poilsio namuose, daugiabučių namųbendro naudojimo patalpose, taip

pat bendrabučiuose, išskyrustuos, kur gyvūnams laikyti įrengtos vietos. Išimtiestvarka leidimus laikyti gyvūnus išduoda Klaipėdosmiesto Maisto ir veterinarijos tarnyba;

33.19. šunis, kates ir kitusgyvūnus vestis į valstybines įstaigas ir viešąsiaspaslaugas teikiančių įmonių patalpas,parduotuves, turgavietes, viešojo maitinimo įstaigas, jeijų vidaus taisyklės nenumato kitaip;

33.20. prekiautigyvūnais nenumatytose tam vietose ar nesilaikant Vyriausybėsįgaliotos institucijos patvirtintų prekybos taisyklių;

33.21. vedžiotibei maudyti gyvūnus paplūdimiuose vasaros sezono metu (nuobalandžio 1 d. iki rugsėjo 30 d.), išskyrus tamtikslui įrengtas vietas.

33.22. daugiabučiamename laikyti ūkinės paskirties, laukinius bei pavojingusgyvūnus;

33.23. vežti miesto viešuojutransportu gyvūnus, išskyrus tuos, kurie vežamispecialioje taroje, vadovaujantis gyvūnų vežimotaisyklėmis;

33.24. gyvūnus,taip pat šunis ir kates, išleisti vienus įdaugiabučio namo bendro naudojimo patalpas, laiptines, kiemą,gatvę, nepriklausomai nuo to, ar jis su pavadėliu,antsnukiu, ar be jų;

33.25. Klaipėdosmiesto administracinėje teritorijoje skveruose, parkuose,pakelėse, kitose bendros paskirties teritorijose laikyti irganyti ūkinės paskirties gyvūnus, šiųplotų šieną naudoti jų mitybai, išskyrussavininkams, turintiems žemės ūkio paskirties žemėsgyvuliams ganyti, įregistruotus pastatus (tvartus) gyvuliamslaikyti - Tauralaukio, Šaulių, Paupių, Rimkų,Žardės, Labrenciškių, Kalotės miestorajonuose.

34. Gyvūnosavininkui, kuriam buvo taikyta gyvūno konfiskavimo bausmė,draudžiama įsigyti ar laikyti gyvūnus. Po dvejųmetų, gavus visos laiptinės gyventojų sutikimą,Gyvūnų globos kontrolės tarnybos rekomendaciją,Klaipėdos miesto savivaldybė gali išduoti leidimągyvūnams laikyti.


IV. GYVŪNŲ LAIKYMAS IR PRIEŽIŪRA


35. Gyvūnus Klaipėdosmieste leidžiama laikyti tik griežtai laikantis šiųtaisyklių reikalavimų.

36. Gyvūnai turi būtiauginami ir laikomi jiems nekenksmingomis sąlygomis. Auginimo irlaikymo sąlygos turi būti parenkamos, atsižvelgiant įgyvūno rūšies, veislės, amžiaus,fiziologinių savybių ypatumus.

37. Savininkai privalogarantuoti, kad gyvūnų auginimas ir laikymas nekels grėsmėsžmonių ramybei, sveikatai, gyvybei, nuosavybei, nepažeiskitų asmenų teisių ir interesų, laikytissanitarijos bei higienos reikalavimų.

38.Leidžiama laikyti šunis, kates bei ne ūkinėspaskirties gyvūnus, išskyrus pavojingus. Pavojingigyvūnai ir pavojingi šunys gali būti laikomi irauginami pagal taisykles, kurias nustato Vyriausybės įpareigotosinstitucijos.

39.Šunis rekomenduojama vedžioti šunųvedžiojimui skirtose aikštelėse, laukymėse arbakitose retai žmonių lankomose vietose, su pavadėliu.

40. Gyvūnų laikymodaugiabučiuose namuose tvarka:

40.1. viename bute leidžiamanuolat laikyti registruotą, identifikuotą, paskiepytąvieną suaugusį šunį ir vieną katęarba dvi kates, arba du šunis ir šuniukų arbakačiukų vadas iki 4 mėnesių;

40.2.laikyti šunis, kates bute, kur gyvena kelios šeimos,leidžiama tik turint raštišką visų jamegyvenančių pilnamečių asmenų sutikimą,o privačiame name – jei kiemo teritorijos ir išėjimainėra atskirti.

40.3. įsigyjant naujągyvūną, reikalingas daugiabučio namo daugumosaikštelės raštiškas gyventojųsutikimas.

40.4.šunys turi būti vedžiojami su pavadėliais, oesant būtinybei ir su antsnukiais;

40.5.viešose vietose, laiptinėse, koridoriuose, savininkaikates turi išnešti ant rankų arba specialiuosenarveliuose, kuprinėse, galima vesti su pavadėliu;

40.6.laiptinėse, bendro naudojimosi koridoriuose, viešosevietose gyvūnai, atsižvelgiant į veislės arrūšies ypatumus, nešami specialioje taroje, antrankų arba vedami sutrumpintu iki minimalaus ilgio, bet neilgesniu kaip 1 m ilgio pavadėliu, esant būtinybei, suantsnukiu. Gyvūną vedantis asmuo turi užtikrintiviešąją rimtį, nesukelti grėsmės arišgąsčio aplinkiniams žmonėms beigyvūnams;

41. Viešose vietose galimavedžioti tik sveikus gyvūnus.

42.Vedžiojant, vedant gyvūnus, jodinėjant ar važinėjantarkliais ir jiems priteršus, taip pat gyvūnams priteršusnamo koridorių, liftą, balkoną, transporto priemonesbei kitas bendrojo naudojimo vietas, gyvūnų savininkai aratsakingi asmenys privalo turėti reikiamas priemones irnedelsiant surinkti bei išvalyti ekskrementus. Nesilaikantysšio reikalavimo asmenys atsako administracine tvarka pagaladministracinės teisės pažeidimų kodekso 110 ir161 str. 43. Gyvūnų viešbučių, prieglaudų,kirpyklų, veterinarijos gydymo ir kitų aptarnaujančiųįstaigų, gyvūnų veisimu užsiimančiųfizinių ar juridinių asmenų veikla neturi pažeistiteisėtų gyventojų interesų.

44. Gyvenamojo fondoadministratoriai gali, vadovaudamiesi šiomis taisyklėmis,pasitvirtinti daugiabučių namų vidaus gyvūnųlaikymo taisykles, kuriose numatytų leidimo laikyti gyvūną,jo laikymo bei netekimo tvarką, nustatyti papildomųmokesčių rinkliavą, panaudojant kaupiamąsiaslėšas bendro naudojimo patalpų priežiūrai,papildomų šunų vedžiojimo aikšteliųįrengimui.

45. Sarginiai šunys galibūti laikomi įmonių, organizacijų teritorijose,automobilių (autotransporto) stovėjimo aikštelėse,kituose objektuose.

46.Ūkinės paskirties gyvūnai gali būti laikomi tik33.25 punkte paminėtoje miesto administracinėjeteritorijoje, tik savininko atskiroje nuosavoje uždaroje valdojear uždaroje valdoje prie nuosavo namo, kuriame gyvena tik vienašeima. Esant kelioms atskiroms šeimoms – tikgavus raštišką kitų pilnamečiųnarių sutikimą. Gyvūnų savininkai turi turėtiVisuomenės sveikatos centro leidimus.

47. Uždaroje savininkovaldoje šunys gali būti nepririšti, tačiauįėjimas į valdos teritoriją bet kuriuo paros metuturi būti uždarytas, kad šuo negalėtųišbėgti iš teritorijos. Prie įėjimo turibūti pakabintas perspėjamasis ženklas ir užrašas(ženklas - baltas 25 cm skersmens apskritimas su 3 cm pločioraudonu apvadu, kurio viduryje pavaizduotas juodas šuns galvosprofilis - “Palaidas šuo“). Šis ženklasturi būti matomas ir nakties metu.

48. Privačiose namųvaldose gyvūnų laikymui skirti statiniai, nereikalaujantysprojektinės dokumentacijos rengimo, įrengiami ne arčiaukaip 2 metrai nuo kaimyninio sklypo ribos. Nurodytą atstumągalima pakeisti tik turint raštišką kaimyniniųvaldų savininko sutikimą.

49. Sodininkų bendrijųatviruose soduose, privačiose neaptvertose valdose gyvūnailaikomi pririšti arba uždaryti aplinkiniams žmonėmsir gyvūnams saugiose ne mažiau kaip 1,5 m aukščiovoljeruose, kurie turi būti pastatomi ne arčiau kaip 2 matstumu nuo kaimyninio sklypo ribos.

50. Esant perspėjimo ženklui,uždarose rakinamose patalpose (sandėliuose, traukiniųvagonuose, įvairios paskirties vagonėliuose, šiltnamiuose,ūkiniuose pastatuose ir kt.) šunys apsaugai gali būtilaikomi palaidi.

51.Fiziniai ir juridiniai asmenys gali rinkti zoologines kolekcijas,taip pat gaudyti, laikyti ir jaukinti laukinius gyvūnus gali tikgavę Aplinkos ministerijos leidimą ir laikydamiesi josnustatytos tvarkos. Atsitiktinai patekę į nelaisvęlaukiniai gyvūnai turi būti paleidžiami, o jei topadaryti negalima - laikomi pagal Gyvūnų globos, laikymo irnaudojimo įstatymo ir šių taisykliųreikalavimus.

52. Esant reikalui,gyvūno savininkas privalo pateikti atsakingiems pareigūnamsgyvūno registracijos, vakcinacijos, rinkliavų mokėjimo,identifikavimo dokumentus.

53. Viešose vedžiojimovietose šunys turi būti vedžiojami su pavadėliuesant būtinybei, su antsnukiu. Šunys neturi kelti grėsmės aplinkiniams, esant pašalinių žmonių pavadėlisturi būti sutrumpintas iki minimalaus, bet ne ilgesnio kaip 1milgio.

54. Gyvūno savininkai privaloužtikrinti, kad butuose nuo 24 val. iki 6 val. gyvūnainetrikdytų viešosios rimties.

55. Pasimetus gyvūnui, gyvūnosavininkas privalo apie tai pranešti Gyvūnų globosir kontrolės tarnybai.

56. Visi fiziniai ir juridiniaiasmenys, radę pasimetusį gyvūną, privalo praneštiGyvūnų globos ir kontrolės tarnybai arbaregistratoriui. Tarnybos darbuotojai pagal implantuotąmikroschemą privalo nustatyti gyvūno savininką ir jampranešti apie surastą gyvūną.

57. Gyvūno savininkas,negalintis toliau prižiūrėti ir rūpintis gyvūnu,privalo jį atiduoti Gyvūnų globos ir kontrolėstarnybai, kuri gyvūnui suras naują šeimininką,o nesuradus, atliks gyvūno eutanaziją.

58.Jeigu viešoje vietoje šalia šuns ar katėsnėra jų šeimininko, gyvūnas laikomas beglobiu.

59. Vagystės, pagrobimo,smurto, ginkluoto užpuolimo atvejais savininkas turi teisępanaudoti šunį kaip gynybos priemonę.

60. Užpuolus šuniui,galima gintis įvairiomis gynybos priemonėmis, nesukeliantpavojaus aplinkiniams žmonėms.


V. ŪKINĖS PASKIRTIESGYVULIŲ LAIKYMAS


61. Gyvulių augintojas privalolaikomus gyvulius registruoti ir identifikuoti šalyjenustatyta Gyvulių registravimo ir identifikavimo tvarka.

62. Ūkinės paskirtiesgyvuliai gali būti ganomi tik nuosavoje ar nuomojamoje žemėsūkio paskirties žemėje, laikomi tik pagal projektinępaskirtį įteisintuose pastatuose (tvartuose) ir tik 33.25punkte išvardintuose miesto rajonuose.

63. Gyvulių laikymui skirtiūkiniai pastatai turi atitikti RSN „Dėl miestųir gyvenviečių sodybos“ reikalavimus.

64. Gyvulių mėšlągalima kaupti uždarose iki 1 m3 tūrio patalpose,nesudarant sąlygų nemalonių kvapų sklaidaiaplinkoje.

65.Srutos turi būti surenkamos į sandarią srutųduobę, laikomos uždarius sandariais dangčiais irišvežamos, kai duobė prisipildo ne daugiau kaip 2/3tūrio. Draudžiama nekompostuotais ekskrementais, srutomis,fekalijomis tręšti dirbamą žemę, daržusar vaismedžius, juos užkasinėti į namų valdųlaisvus plotus ar vejas.

66. Ūkinės paskirtiesgyvulių laikymo patalpos turi būti dezinfekuojamos, joseturi būti palaikoma švara bei užkirstas keliasmusėms, graužikams ir kitiems ligų pernešėjamsveistis.

67. Teritorija turi būtivaloma kasdien, periodiškai atliekant dezinsekciją irderatizaciją.

68. Pagal Lietuvos respublikosžemės ūkio ministro ir Lietuvos respublikosvalstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus2001-11-12 įsakymą Nr. 390/498 „Dėl gyvuliųregistravimo ir identifikavimo tvarkos“ savininkai ar atsakingiasmenys privalo registruoti ir identifikuoti turimus ūkinėspaskirties gyvulius bei jų laikymo vietas.


VI. SANITARIJOS, HIGIENOS IRVETERINARINIAI REIKALAVIMAI


69. Gyvūnai turi būtisveiki. Ligoti gyvūnai turi būti nedelsiant gydomi.Draudžiamas jų kontaktas su sveikais gyvūnais.

70.Savininkas privalo užtikrinti, kad gyvūnų auginimas irlaikymas nekels grėsmės žmonių gyvybei, sveikataijų nuosavybei, laikytis sanitarijos ir higienos reikalavimų.

71. gyvūnai - potencialūs pasiutligėsplatintojai (šunys, katės ir kt.) kasmet turi būtiskiepijami nuo pasiutligės. Registratoriai perduoda Maisto irveterinarijos tarnybai registruotų gyvūnų sąrašus,o ši kontroliuoja, kad gyvūnai būtų paskiepyti.

72. Rekomenduojama šunis kasmet skiepytinuo maro, infekcinio hepatito, gastroenterito, taip pat atliktidehelmintizaciją.

73. Jei gyvūnas apdraskė,apkandžiojo ar kitaip sužeidė žmogų argyvūną, savininkas apie tai nedelsdamas turi informuotiteritorinį Visuomenės sveikatos centrą ir Maisto irveterinarijos tarnybą. Tokį gyvūną savininkasprivalo izoliuoti 10 parų ir sudaryti sąlygas veterinarijosspecialistui jį stebėti. Visas išlaidas, susijusiassu gyvūno karantinavimu, apmoka jo savininkas;

74. Visos asmens sveikatospriežiūros įstaigos, į kurias pateko žmogus,nukentėjęs nuo gyvūno (apkandžiotas,apdraskytas), nustatyta tvarka privalo apie tai informuoti teritorinįVisuomenės sveikatos centrą bei Maisto ir veterinarijostarnybą.

75. Teikti veterinarines paslaugasir gydyti gyvūnus gali tik veterinarijos gydytojai, turintysatitinkamą išsilavinimą ir licenciją tam darbuidirbti.

76.Naminius ir ūkinės paskirties gyvūnus numarinti galitik veterinarijos gydytojas ar jo pavedimu kitas asmuo, išskyrusskubius atvejus, kai siekiama nutraukti sunkiai sužeisto gyvūnokančias.

77. Jeigyvūnas nugaišo dėl nežinomų priežasčių,būtina išsaugoti lavoną savininko bute ar valdoje irskubiai pranešti Maisto ir veterinarijos tarnybai ir Gyvūnųglobos tarnybai.

78.Nugaišus gyvūnui, gyvūno savininkas apie tai pranešaGyvūnų globos ir kontrolės tarnybai, kuri nemokamaipaima lavoną ir išveža jį utilizuoti.

79.Klaipėdos mieste gali būti steigiamos gyvūnųkapinės. Jose gyvūnų laidojimas organizuojamas pagalpatvirtintas atskiras taisykles.


VII.AIKŠTELIŲ ŠUNIMS VEDŽIOTI ĮRENGIMAS IRPRIEŽIŪRA

80.Aikštelės šunims vedžioti gali būtiįrengiamos bendro naudojimo želdynuose, miško parkųpakraščiuose, neužstatytuose žemėsplotuose, atsižvelgiant į užregistruotų gyvūnųskaičių. Žemės plotas aikštelėmsskiriamas Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimupagal patvirtintus teritorijų planavimo dokumentus. Taiaptvertos kietos arba žolės dangos aikštelės.Juose turi būti pastatytas šis inventorius: urnosšiukšlėms, suolai, dėžės su smėlioatsargomis bei sandariai uždaromos talpos šunųekskrementams supilti. Šunų dresūrai turi būtiįrengtas minimalus inventorius. Aikštelės turi būtiprižiūrimos pagal sanitarinius higieninius reikalavimus irteritorijų priežiūros taisykles. Jos turi būtinuolat valomos, tamsiu paros metu apšviestos.

81. Užteritorijų planavimo dokumentų rengimą atsakingasKlaipėdos miesto savivaldybės administracijos Architektūrosir miesto planavimo skyrius, už aikštelių įrengimą– Statybos ir infrastruktūros ir plėtros skyrius, užaikštelių eksploataciją – Miesto tvarkymoskyrius.

82.Įrengtos aikštelės žymimos užrašu,,aikštelė šunims vedžioti“ ir apvaliu25 cm skersmens ženklu, kurio mėlyname fone pavaizduotasbaltas šuns siluetas.

83Aikštelės,ekskrementų dėžės bei duobės turi būtidezinfekuojamos ne rečiau kaip vieną kartą per mėnesį,vasarą – kas 10 dienų.

84.Draudžiamos šunis vedžioti vietos gali būtipažymėtos užrašu ,,Vedžioti šunisdraudžiama“ ir apvaliu 25 cm skersmens ženklu, kuriomėlyname fone pavaizduotas baltas šuns siluetas suįstriža raudona linija iš kairės ženkloviršutinės dalies žemyn, į ženklo dešinędalį.


VIII. GYVŪNŲ VEŽIMAS


85. Gyvūnai turi būtivežami laikantis Valstybinės maisto ir veterinarijostarnybos patvirtintų Gyvūnų vežimo taisyklių.

86.Gyvūnus galima vežti tik tam specialiai paruoštutransportu (laivais, automobiliais), kad transportavimo metu gyvūnaimetu nebūtų žalojami ir nepatirtų streso.Ilgesnio vežimo metu gyvūnai turi būti reguliariaimaitinami ir girdomi.

87. Skirtingų rūšių,taip pat sužeisti ar ligoti gyvūnai turi būti vežamiatskirai.

88. Visuomeninėse miestotransporto priemonėse gyvūnus leidžiama vežtilaikantis Lietuvos respublikos Valstybinės veterinarijostarnybos direktoriaus 1999-06-21 įsakymu Nr. 4-165 patvirtintų„Dėl gyvūnų vežimo taisyklių“reikalavimų.

89. Galima vežti keleiviniotransporto vietiniais maršrutais gyvūnus tik specialiojetaroje (krepšyje, pintinėje, narvelyje ir kt.), neužimantatskiros stovimos ar sėdimos vietos. užėmęsatskirą sėdimą ar stovimą vietą vežantisasmuo už papildomą vietą privalo pirkti bilietąbei apsaugoti nuo galimos taršos sėdimą vietąpagalbinėmis priemonėmis (paklotais, užtiesalais irkt.).

90. Viešame transportegyvūno priterštas vietas, gyvūną vežantisasmuo privalo nedelsiant išvalyti.


IX. ŠUNŲ IR KAČIŲREGISTRAVIMAS IR IDENTIFIKAVIMAS


91.Gyvūnų šeimininkai privalo identifikuoti,registruoti šunis ir kates pagal gyvenamąją vietąir mokėti nustatyto dydžio mokestį į miestobiudžetą. Surinktos lėšos turi būtiskirtos problemoms, susijusioms su gyvūnų laikymu, spręsti.

92. Registracijos, identifikacijostvarką, dokumentų bei, mokesčių dydžius, jųrinkimo ir surinktų lėšų panaudojimo tvarkąnustato Klaipėdos miesto savivaldybės taryba.

93. Šeimininkai užvengimą identifikuoti, registruoti jiems priklausančiusšunis ir kates traukiami atsakomybėn pagalAdministracinės teisės pažeidimų kodekso 110straipsnį.



X. BENAMIŲ (BEGLOBIŲ) GYVŪNŲGAUDYMAS, GLOBA, KARANTINAVIMAS IR UTILIZVIMAS


94. Benamių (beglobių)šunų ir kačių gaudymu, karantinavimu, naikinimuir utilizavimu užsiima fiziniai ar juridiniai asmenys, turintyssutartis su Klaipėdos miesto savivaldybe. Šios tarnybosdarbą koordinuoja Klaipėdos miesto savivaldybėsadministracijos Miesto tvarkymo skyrius.

95. Draudžiama naikintibenamius (beglobius) šunis ir kates, nesilaikant šiųtaisyklių reikalavimų.

96. Jei pagaunamas šuo arkatė, kurio savininką įmanoma identifikuoti, Gyvūnųglobos ir kontrolės tarnybos darbuotojas privalo praneštigyvūno savininkui. Pastarasis, atsiimdamas sugautą gyvūną,privalo pateikti 52 punkte išvardintus dokumentus, įrodančiusgyvūno priklausomybę, ir sumokėti už jo laikymąir priežiūrą nustatytą mokestį

97. Kai pagaunamas šuo arkatė, kurio savininko identifikuoti neįmanoma, pagautasisgyvūnas laikomas 3 paras. Jei per tą laikotarpįneatsiranda savininkas ar norinčių priglausti gyvūną,Gyvūnų globos ir kontrolės tarnyba tampa gyvūnosavininku arba gyvūnas gali būti numarinamas. Gyvūnųprieglauda turi informuoti visuomenę apie pagautus gyvūnus,rūpintis, kad būtų atrasti gyvūnų savininkaiar surasti nauji savininkai gyvūnams.

98. Beglobių gyvūnųglobos ir kontrolės tarnybos darbuotojai vadovaujasi LietuvosRespublikos gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymuir šiomis taisyklėmis. Už jų pažeidimustaikoma atsakomybė pagal Administracinės teisėspažeidimų kodekso 110 ir 161 str.


XI. KITI KLAUSIMAI


99. Renginiai, kuriuose dalyvauja gyvūnai,gali būti organizuojami tik gavus Maisto ir veterinarijostarnybos raštišką leidimą.

100. Leidžiama steigti gyvūnųprieglaudas, viešbučius, kirpyklas ir kitas gyvūnusaptarnaujančias įstaigas. Jų veiklą reglamentuojaSavivaldybėje įregistruoti įstatai, suderinti suKlaipėdos visuomenės sveikatos centru ir Maisto irveterinarijos tarnyba.

101.Savininkai, laikantys gyvūnus pasipelnymo tikslais, turiįstatymo nustatyta tvarka įregistruoti savo veiklą,mokėti mokesčius.



XII. TAISYKLIŲ VYKDYMO KONTROLĖIR ATSAKOMYBĖ UŽ JŲ PAŽEIDIMUS



102. Šių taisykliųkontrolę vykdo Klaipėdos miesto savivaldybėsadministracijos Miesto tvarkymo skyrius, Policijos departamento prieVidaus reikalų ministerijos Klaipėdos miesto vyriausiasispolicijos komisariatas, Aplinkos ministerijos Klaipėdos regionodepartamentas, Klaipėdos miesto visuomenės sveikatoscentras, Klaipėdos maisto ir veterinarijos tarnyba, gyvenamojofondo administratoriai. Kontroliuojančių institucijųpareigūnų teises apibrėžia Lietuvos Respublikosgyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymo 19straipsnis.

103. UžGyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymo vykdymopriežiūrą atsakingi Vyriausybės įgaliotųinstitucijų pareigūnai turi teisę:

103.1.įeiti į butą, turint teismo sprendimą, jei tennesilaikoma šio įstatymo reikalavimų ir Gyvūnųauginimo ir laikymo Klaipėdos mieste taisyklių;

103.2.reikalauti iš savininkų būtinų dokumentų,informacijos ar paaiškinimų gyvūnų apsaugosklausimais;

103.3.teikti pranešimus, aktus teisėsaugos institucijoms, kadasmenys būtų patraukti baudžiamojon atsakomybėnuž gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo reikalavimųpažeidimus;

103.4.įteikti Apylinkės teismui ieškininį pareiškimą,kad jis būtų skubiai išnagrinėtas, jei dėlsavininko kaltės gyvūnams gresia neišvengiama žūtisnuo bado, troškulio, žemos ir aukštos temperatūrosar kitų nuo gyvūnų savininko priklausančiųaplinkybių.

104.Gyvūnų savininkai, pažeidę Gyvūnųauginimo ir laikymo Klaipėdos mieste taisykles, baudžiamiadministracine tvarka pagal Administracinės teisėspažeidimų kodekso 110 ir 161 straipsnius.

105. Išsavininkų, nevykdančių gyvūnų globos irapsaugos reikalavimų, teismo sprendimu gyvūnai gali būtiLietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka perduotikitam savininkui, paimti, parduoti ar numarinti.

106.Gyvūno savininkas atlygina šalyje galiojančiųįstatymų, kitų norminių aktų nustatytatvarka visas išlaidas, susijusias su jo laikomo gyvūnopadaryta žala žmonių ar gyvūnų sveikatai,atskirų žmonių, įmonių bei valstybėsturtui.


« Paslaugų taisyklės »© 2002-2022 VšĮ "Gyvūnų registravimo centras". E-sprendimas: Netas Studio